2012-2016 m. kadencijos Seimo narys Gintautas MIKOLAITIS
Kabinetas: II-408 Darbo telefonas: 2396736 Asmeninis elektroninis paštas: Gintautas.Mikolaitis@lrs.lt
Seimo narys nuo 2012-11-19. Išrinktas pagal sąrašą, iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija
Pareigos
Seimo komitetuose Aplinkos apsaugos komitetas, Komiteto narys ( nuo 2012-11-22 )
Seimo komisijose Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, Komisijos narys ( nuo 2013-03-14 ) Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, Komisijos narys ( nuo 2012-12-04 )
Seimo frakcijose Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Frakcijos narys ( nuo 2012-11-22 )
Parlamentinėse grupėse Maldos parlamentinė grupė, narys Parlamentinė grupė "Už šeimą", narys Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Lotynų Amerika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Italijos Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Portugalijos Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Rumunija grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Korėjos Respublika grupė, pirmininko pavaduotojas Tarpparlamentinių ryšių su Kirgizijos Respublika grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupė, pirmininko pavaduotojas Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupė, narys Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė, narys Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjoje, narys ( nuo 2012-12-27 )
Socialdemokratų sąskrydis Giruliuose „Ir vėl mes pajūry - ir vėl draugų būry...“ 2012-07-10
Kasmetiniame socialdemokratų sąskrydyje Giruliuose netrūko geros nuotaikos, energijos, įspūdžių, dainų, žaidimų, bičiuliškų pokalbių ir svarbiausia – žmonių :). Sąskrydyje dalyvavo per 2500 partijos bičiulių. Penktadienį vyko komandų registracija, dalyviai kūrėsi nameliuose, palapinėse. „Atvažiuojam, kuriamės, prisistatom ir bendraujam. Taip trumpai būtų galima įvardinti pirmąją sąskrydžio dieną“, - sakė klaipėdiečiai. Vakare vyko skyrių prisistatymų vakaras „Ir vėl mes pajūry – ir vėl visi būry“, kuriame trumpais ir šmaikščiais pasirodymais prisistatė pageidaujančios komandos. Vakaronės dalyvius linksmino didžėjus Romekas ir komanda.
„Žmonės atvyko į pajūrį gerai nusiteikę - pailsėti ir pabendrauti. Smagu vienoje vietoje matyti tokį gausų būrį bendražygių. Tokie renginiai stipriau sujungia žmones, tvirtina mūsų partijos gretų vienybę“, - sąskrydžio atidarymo iškilmėse kalbėjo LSDP lyderis Algirdas Butkevičius. Socialdemokratus pasveikino ir kitų partijų vadovai, profesinių sąjungų lyderiai, Klaipėdos meras bei kiti svečiai. Daugelis svečių ir dovanų nepagailėjo...
Prieš pietus surengtame partijos prezidiumo ir štabo posėdyje socialdemokratai aptarė Lietuvos politinę ir ekonominę padėtį, kalbėjo apie Seimo rinkimus. Po to A. Butkevičius aplankė beveik visas LSDP miestų ir rajonų skyrių būstines po atviru dangumi, šnekėjosi su bendražygiais.
Stovyklavietėje viešėję Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovai LSDP lyderiui A. Butkevičiui padėkojo už paramą laisvam žodžiui - socialdemokratai balsavo už tai, kad laikraščiams, žurnalams ir knygoms, kitiems spaudos leidiniams Andriaus Kubiliaus Vyriausybės užkrauti žlugdantys pridėtinės mokesčiai būtų sumažinti. Seimo narė socialdemokratė Irena Šiaulienė su bendražygėmis LŽS narius ir kitus sąskrydžio svečius pasitiko nešina didžiuliu tortu, išmargintu LSDP simbolika.
Sąskrydžio dalyviai aktyviai dalyvavo prasidėjusiose krepšinio, virvės traukimo, šaudymo šachmatų varžybose. Šiais metais buvo daug naujų konkursinių rungčių: dažasvydis, lauko smiginis, nuotaikingos bulvių skutimo varžybos "Pamaitink kaimyną" - šioje rungtyje nepralenkiami buvo vilniečiai.
Netrūko nei ryžto nugalėti, nei sportinio azarto, tad nugalėtojai džiaugėsi prizinėmis vietomis, o tie, kuriem pasisekė mažiau, guodė save olimpine tiesa: kur kas svarbiau dalyvauti, o ne laimėti. Komandinių sporto varžybų nugalėtojai: Klaipėdos skyrius (1 vieta), Raseiniai – antri, Šilalė – treti.
Geriausiais krepšininkais buvo pripažinti Rietavo socialdemokratai, antri – raseiniškiai, treti – mažeikiškiai. Šaudymo varžybose nebuvo taiklesnių už klaipėdiečius, antrieji liko Raseinių socialdemokratai, treti – šilališkiai. Virvės traukimo rungtyje stipriausi buvo uteniškiai, antrąją vietą laimėjo Kaunas, trečiąją – klaipėdiečiai.
Pavakarę vyko sportinių varžybų ir konkursų nugalėtojų apdovanojimas, lydimas ovacijų ir garsių sirgalių plojimų. Partijos pirmininkas A.Butkevičius, Seimo narės Irena Šiaulienė bei Birutė Vėsaitė negailėjo šypsenų ir gražių padėkos žodžių.
Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai organizavo "Protų mūšį", kuris susilaukė didelio susidomėjo ne tik iš jaunimo, bet iš vyresnio amžiaus sąskrydžio dalyvių. Taip pat buvo įkurta jaunimo zona, kurioje visi norintys galėjo išmėginti stalo futbolą.
Šventės kulminacija – bendras socialdemokratų šokis prie jūros „FLASHMOBAS“. Didžiulis būrys bičiulių, vilkinčių raudonais partijos marškinėliais, atliko visame pasaulyje populiarią „flashmob“ akciją. „Flashmob’as” – tai renginys, kurio metu žmonės susiburia vienoje vietoje, atlieka netikėtus bei neįprastus judesius. Ir nors tai yra trumpas, kelių akimirkų pasirodymas, jo dalyviai tomis akimirkomis tampa darniu kolektyvu, siekiančiu bendro vieno tikslo. „Nesuklysiu pasakydama, kad būtent jo metu visi pasijutome tokie vieningi, tikri socialdemokratai. Širdyje tikrai kažkas suvirpėjo...“, - įspūdžiais dalinosi LSDP Klaipėdos skyriaus atstovė spaudai Žydrūnė Jazbutienė.
Šokdami socialdemokratai palydėjo saulę, pasižiūrėjo įspūdingą fejerverkų šou, uždegė laužą. Degančios liepsnos fone skambėjo muzika, pakilios nuotaikos apimti bičiuliai sukosi rateliuose, dainavo... Mėgstantys dainuoti rinkosi į karaoke klubą, kur vyko vakaras “Tauta dainuoja pati”. O mėgstančių šokti laukė diskoteka su grupe „BlueFun“. Šokėjai pasakojo, kad kojos kilnojosi pačios, o ištvermingiausi šokėjėliai sulaukė ir saulės patekėjimo.
Sekmadienį – atsisveikinimo liūdesys ir pasižadėjimai pasimatyti kitais metais. Po LSDP pirmininko pavaduotojo Juozo Oleko bei sąskrydžio šeimininkės Lilijos Petraitienės padėkos žodžių tradiciškai nuskambėjo partijos himnas „Duok ranką, bičiuli!”. Socialdemokratai jį traukė susikibę rankomis, mintyse, ko gero, tikėdamiesi, jog toji vienybė Lietuvos socialdemokratų partiją nuves į pergalingus Seimo rinkimus.
Apie grūdo belaukiančią žemę 2012-05-14
Už langų pavasario šėlsmas, vis ilgiau besisvečiuojanti saulė žemdirbius kviečia vėl raitotis rankoves ir imtis pavasarinių darbų, galvoti apie būsimą derlių. Ta proga žurnalistas, rašytojas Jeronimas Laucius kalbina laikraščio skaitytojams jau pažįstamą ilgametį politiką Gintautą Mikolaitį ir pasikalbėti apie grūdo belaukiančią žemę. Mūsų žemdirbiai, ūkininkai žino ką reikia daryti, kaip reikia tvarkytis, tačiau ar žemdirbiai jaučiasi tvirti savo žemės šeimininkai? Deja, ne visiškai, kadangi didelė dalis žemės ūkio, paskirties žemė yra valstybės nuosavybė. Dar tuo metu, kai aš dirbau LR Seime su kolegomis pasiūlėme įstatymo pataisą, pagal kurią Vyriausybė išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį, kurio metu žemės nebūtų galima parduoti užsieniečiams. Šiuo metu šis laikotarpis baigėsi. Dabar jį būtų galima pratęsti dar kelis metus. Deja, kaip žinome, Lietuvos žemės ūkis nėra toks produktyvus kaip Danijoje, Olandijoje ar kitur, o mums skiriamos išmokos iš Europos Sąjungos keletą kartų mažesnės, todėl žemdirbiai nėra pajėgūs nusipirkti valstybinės nuosavybės žemės.
Manyčiau, kad būtų teisinga jog turtą galėtų pirkti ir parduoti visi, bet mūsų Vyriausybės politika turėtų būti tokia, kad perkantiems žemę Lietuvos ūkininkams būtų skiriama dotacija. Tik tuomet, kai visi ūkininkai žemę turės kaip savo nuosavybę, jie jausis tikri žemės šeimininkai, o dabar nemaža ūkininkų žemę nuomoja, o tai yra didelis skirtumas nuo tikro šeimininko. Kaip žinoma, metų pabaigoje Seime buvo priimtas žemės mokesčio įstatymas. Kaip Jūs manote ar šis įstatymas skatins mūsų žemdirbius ar atvirkščiai?
Aš manau, kad tas įstatymas yra dar vienas pagalys į žemdirbio ratus, kadangi pagal tą įstatymą žemės mokestis gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 procentų, t.y. jį galima padidinti 400 kartų! Iki šiol žemės mokestis buvo apskaičiuojamas pagal verčių žemėlapį, o dabar priklausomai nuo žemės rinkos kainos. Todėl tie žemdirbiai, kurie žemę turės šalia miesto, prie ežerų, upių, turės mokėti žymiai daugiau. Mokesčių dydį nustatys savivaldybių tarybos. Aš iš savo patirties, beje ir šiuo metu esu Raseinių savivaldybės tarybos narys, žinau, kad visos savivaldybės norės imti kuo didesnius mokesčius, kadangi tos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Todėl kai kuriose vietovėse žemės mokestis gali siekti keletą ar net keliolika tūkstančių litų. Kai tuo tarpu anksčiau jis buvo apie 20 litų. Tokiu būdu ūkininkai bus priversti žemę parduoti, kitaip sakant, tai bus dar vienas žemdirbio išvarymas iš savo žemės. Tai liečia ir turinčius taip vadinamus kolektyvinius sodus. Jų savininkams gali irgi tekti mokėti už metus net keletą tūkstančių litų. Iš kur vargšas pensininkas, auginantis savas bulvytes ar daržoves paims tiek pinigų? Taigi, taip...
Kaip galvojate, kodėl Lietuvos žmonės važiuoja pirkti produktų į Lenkiją? Juk tai nėra normalu, kai patys sėjame, auginame gyvulius?
Vėl gi yra pagrindinė mokesčių problema. Dar man dirbant Seime pasiūlėme įstatymo pataisas, pagal kurias mokestis šaldytai mėsai, žuviai, daržovėms buvo 5 procentai. Tai buvo didelė parama žemdirbiams, tuo pačiu savotiškas barjeras užsienio produkcijai. Šiuo metu smogta nesitaikant – visai produkcijai mokestis sudaro 21 procentą, o kaimyninėse valstybėse yra nuo 0 iki 5 procentų. Todėl kainos pas protingiau besitvarkančius kaimynus ir yra mažesnės. Nors pas mus ir kuras, ir elektra yra brangesnė. Taigi, ir važiuojame pirkti svetur, tuo pačiu remiame jų žemdirbius, skriaudžiame savus.
Norėtųsi plačiau pakalbėti apie Europos Sąjungos teikiamą paramą.
Be abejo, Europos Sąjungos parama yra būtina, ji padeda vystyti žemės ūkį, tačiau, kaip ir minėjau, ta parama mums yra keletą kartų mažesnė negu kitų pagrindinių ES valstybių gaunama parama. Dabar išaugus elektros, kuro, mokesčių kainoms žemdirbiui būtina didinti paramą. Manyčiau, kad mūsų Vyriausybė turėtų žymiai aktyviau bendradarbiauti, tartis su Europos komisija su ES komisarais ir įrodyti, kad mums reikalinga tokio pat dydžio parama, kaip sakykim, Ispanijai ar Olandijai. Antraip vėl liksime valgančių, o ne gaminančių žemės produkciją kraštu. Žemės ūkis turėtų būti prioritetinė ūkio šaka, nes mes neturime gausių gamtinių iškasenų, bet turime žemę ir darbščius žemdirbius.
Laiko ratai sukasi greitai. Ar žemdirbiai gali tikėtis gerų permainų?
Be abejo. Manau, kad ateityje bus pasimokyta iš klaidų, bus sukurta palankesnė žmonėms, žemdirbiams mokesčių sistema, pakeista Vyriausybės politika. Mūsų žemdirbiai dirbti tikrai nori ir moka. Todėl jiems reikia padėti. Aš tikiu, kad sutvarkius mokesčius, kainų politiką, žemdirbiai tvirtai atsistos ant kojų ir naudodami tai, kas jiems priklauso, pasotins ir visus savo šalies žmones, neteks važiuoti svetur ieškoti pigesnių pieno ar mėsos produktų, atsiras daugiau patrauklių darbo vietų.
Ačiū už pokalbį.
„Valdantieji rūpestingi it tėvai“
Peik ar kritikuok mūsų valdančiąją daugumą kiek nori, bet ji turi tokių talentų, kurių iš jų niekaip neatimsi ir kurių, nors ir kaip norėtumei, neperspjausi.
Nežinau, ar rasit Lietuvoje kitą tokią savivaldybę, kuri taip mėgtų bylinėtis ir kuri tokiom sumom pralaimėtų bylas. Tai nuo seno žinomas įbauginimo būdas. Tai- tiesiog įgimtas talentas ir prie to nieko nebepridursi. Kita vertus, bepigu bylinėtis, kai ne iš savo kišenės reikia dengti patirtas išlaidas. O jei kurį teismą dar ir laimėti pavyksta, tai ką ir bekalbėt...
Kitas mūsų valdančiųjų talentas- gebėti susitvarkyti savo reikaliukus, į svarbius postus susisodinti saviškius ir pan. Kaip tai vyksta, jau rašyta ir, gerbdamas jūsų laiką ir taupydamas laikraščio vietą, nebesikartosiu.
Gi trečiasis talentas išryškėjo per paskutinįjį tarybos posėdį, kuomet paaiškėjo, kaip valdantieji rūpinasi ir eiliniais savo partijos nariais. Galvoje turiu Nemakščiuose iš brolių Raseinių rajono tarybos narių Šimaičių nupirkta 2 butai socialiniams būstams. Už butus sumokėta po 50 tūkst. litų toks namas Nemakščiuose- iš fantastikos srities ir, panašu, kaip sako liaudis,, „ne kožnam nabažnam“. Tie, kurie žino to namelio būklę, turi žadą prarasti išgirdę, kad už tokius pinigus jis pirktas.
Opozicijos nuomone, socialiniai būstai turėtų būti perkami su ūkiniais pastatais, su žemės gabalėliu, kad žmonės gautų galimybę kibtis į gyvenimą ir nebūtų iki gyvos galvos mūsų išlaikytiniai. Jiems tikrai nereikia gatvės grindinio, ant kurio nei ožkelės paganysi, nei daržovės neužsiauginsi..
Bet įdomiausia tai, jog savivaldybė nusprendė pagelbėti savo partiečiui V.Šimaičiui, vieną butą tame name nupirkdama net su visais įnamiais. Pasirodo, antrajame namo aukšte jau gyvena šeima, kuri nė neketina niekur kraustytis ir kurie netgi nenori jokių gyventojų bendrame kieme ar ūkiniame pastate. Kaip skaitėme spaudoje, namo senbuvis jau dabar rėžia, jog jis visa tai jau yra užgyvenęs ir su niekuo nesidalinsiąs. Taigi, nupirko savivaldybė lyg ir du butus, bet vienas jų jau užimtas. Ką daryti? Ir valdančioji dauguma balsuoja, jog V.Šimaičio įnamiui reikia skirti būstą išimtis tvarka.
Opozicija nori paklausti, o kodėl šiam žmogui, šiai šeimai reikėtų skirti būstą išimties tvarka? Kuo jis išskirtinis iš kitų, eilėje laukiančiųjų socialinio būsto ir kodėl būtent jam turėtų būti taikoma išimties tvarka? Kokie tie vertinimo kriterijai, kuriais remiantis jis galėtų peršokti kitus šimtus žmonių, laukiančiųjų eilėje. Taip, socialinio būsto eilėse laukia apie 300 šeimų. Bet jis išimties tvarka kažkodėl pirmučiausia atitenka V.Šimaičio įnamiui. Opozicija nemato jokio kito argumento, dėl kurio būtų galima šitaip elgtis, kaip tik saviškio protegavimą, jo pamaloninimą. Žinoma, visų mūsų pinigais. Socialiniai būstai taip pat perkami iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Įdomu tai, jog kilus triukšmui dėl čia minimų aplinkybių, respublikinėje spaudoje bemat pasirodė straipsnis, kuris Raseinių rajoną lyg ir pavyzdžiu visai Lietuvai parodė, kaip reikia tvarkytis su socialiniais būstais. Vicemeras Sigitas Vaičius laikraščiui kalba, jog pirmiausiai, perkant socialinius būstus, galvota, ar jų gyventojai galės susimokėti už šildymą ir komunalines paslaugas. Ir, suprantama, nė žodžio apie tai, jog būstas pirktas su įnamiu, kuris neturi jokių pirmumo teisių į jį. Ir nė žodžio apie tai, jog jis nupirktas iš saviškio partiečio. Beje, būtina pripažinti, jog mūsų valdantieji su žiniasklaida irgi geba itin gražiai sugyventi. Už ką žurnalistai prieš valdančiuosius nuolankiai nulenkia galveles, būtų nesunku atspėti, ar ne? Šit pasakė savivaldybės specialistė Roberta Stulginskytė žurnalistei, jog V.Šimaičio namas Nemakščiuose buvo vienas iš geresnių, tai ši taip ir parašė. Pasakė S.Vaičius, jog nupirko visus namus, kurie atitiko keltus reikalavimus, irgi taip parašė. Bet nei apie įnamius, nei eilėse būsto laukiančiuosius nepasiteiravo. Pagaliau vien tai, jog Raseinių rajonas Lietuvai parodytas kaip pavyzdys, mums, švelniai tariant, kelia pačių prasčiausių minčių. Ir dėl to mes, veikiausiai, prašysime prokuratūros pagalbos, jog padėtų atsakyti į iškilusius klausimus, jog pasižiūrėtų, ar nepribrendo reikalas ginti viešąjį interesą.
